lipinė

1 lipìnė sf. (2) 1. žr. lipynė 1: Par tvorą iškišta lentikė ant stulpelių – lipìnė Škn. Nė lipìnės par torą neįtaiso Krkl. Kam lipi par torą – lipk par lipìnę Slnt. Par tvorą – ne, bet par lipìnę tai drąsiai paršoksiu Grz. Padirbk lipìnę – tora aukšta Gršl. Juzis kaip koks kumelys šoko par spragelę ir lipinelę sulaužė Vkš. Lipinãlė par torą parlipti Dr. ║ Į briką lipti lipìnę pataiso iš gelžies ar iš medžio Škn. Prie vežimo yra lipìnė J. Par lipìnę lipk į ratus Yl. Šie ratai be lipinės – išnešk krėsliuką, kad moterys galėtų įlipti Lž. Vagono lipìnė NdŽ. ║ Kovienę rado pas klėtį ant lipinės su siuviniu Žem. Girnų kūlį lipìnės vieto[je] kitas laiko Užv. Einant į klėtę, koja kad sprūdo nu lipìnės, mažne miltus išbėriau Užv. 2. Šll lieptelis skalbtis. 3. Š laiptai: Lipinė buvo užsidegus LC1884,1. Ant suktos lipinės užkopt galėjo RB1Kar6,8. 4. BzF137 avilio lakta: Kiti … šalia laktos (lipinės) į klaną nutup TP1880,39.